Tarptautinė biologinės įvairovės diena ir pelkių apsauga

     Šiandien, gegužės 22-ąją, 192 pasaulio valstybės, pasirašiusios Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją – svarbiausią tarptautinį susitarimą dėl biologinės įvairovės išsaugojimo – jau 25 kartą mini Tarptautinę biologinės įvairovės dieną.  1995 m.  Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus šį dokumentą Lietuva tapo visateise Biologinės įvairovės konvencijos nare. Visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į vieną iš biologinės įvairovės išsaugojimo aspektų – klimato pokyčių ar žemdirbystės įtaką, invazinių organizmų pavojų, specifinėms ekosistemoms kylančias grėsmes, miškų, pelkių ir kitų vertingų ekosistemų išsaugojimą.

 

    Gegužės 19 d. (šeštadienį) Lietuvos gamtos fondo atstovai dalyvavo  Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose  vykusiame renginyje, skirtame biologinės įvairovės dienai. Šią dieną Botanikos sode tradiciškai organizuojamos paskaitos, specializuotos pažintinės ekskursijos, parodos bei pramoginiai renginiai.

     

     Renginio metu dalyviams pristatėme ne tik LIFE Aukstumala ir LIFE Peat Restore projektus, bet ir akcentavome pelkių apsaugos svarbą bei iškėlėme mintį, kad kiekvienas iš mūsų galime padėti saugoti pelkes mažindami durpinių substratų naudojimą savo namų valdose – gėlynuose, soduose, daržuose  ar net persodindami ant palangės ilgai augusią orchidėją. 

  

     Durpės – pagrindinė ir sunkiai pakeičiama žaliava gaminant substratus pramoniniams šiltnamių ūkiams. Jas naudojant substratas būna lengvesnis, puresnis ir sulaikantis daugiau vandens. Be durpių, į tokius substratus dedama įvairių priedų – trąšų, klintmilčių, molio, perlito, kokosų produktų ir medžiagų, gerinančių vandens sugeriamumą ir stabdančių jo garavimą.

 

     Lietuvoje galima įsigyti jau pagamintų durpių substratų, substrato mišinių ir substrato pagerinimo medžiagų. Norimą substratą galima pasigaminti ir patiems. Atsižvelgdami į augalų poreikius galime parinkti substratui tinkamus organinės ir neorganės kilmės komponentus: 

Substratų komponentai. Nuotr. Ž. Sinkevičiaus

• durpės (pageidautina minimalus kiekis),
• dirvožemis (dezinfekuotas),
• kompostas (trąša, dirvos biologiniam aktyvumui gerinti),
• kompostuotos pjuvenos ir medžio drožlės,
• medžio žievė (mulčias),
• mineralinės trąšos,
• sliekų biohumusas (trąša),
• kokosų produktai (poringumui, vandens sugėrimui gerinti),
• smėlis arba keramzitas (drenažui gerinti), 
• perlitas, vermikulitas arba gelio kristalai (nuolatinei drėgmei palaikyti, aeracinėms savybėms gerinti) ir kt.

 

    Visiškai atsisakyti durpių substratų greitu metu nepavyks, tačiau atsakingai tvarkydami  privačius namų ūkius galime šiek tiek sumažinti durpių poreikį:

Sliekai nepakeičiami kompostuojant organines atliekas. Ž. Sinkevičiaus nuotr.

• Prekybos vietose teiraukimės substratų, kurių sudėtyje nėra durpių arba sumažintas jų kiekis.
• Išmokime tinkamai kompostuoti organines buitines ir sodo atliekas arba įsigykime jau pagaminto komposto (su durpėmis arba be jų).
• Norėdami pagerinti dirvožemio struktūrą, palaikyti derlingumą taikykime sėjomainą su žaliosiomis trąšomis.
• Rūgščiose dirvose augančius augalus (rododendrus, šilauoges) mulčiuokime pušų žieve, spygliais.
• Orchidinius augalus sodinkime į specialiai jiems sukurtus substratus iš žievės gabalėlių, vulkaninės uolienos ir vermikulito.
• Durpinius daiginimo puodelius galima pakeisti pagamintais iš perdirbto popieriaus arba specialiai apdoroto sudžiovinto galvijų mėšlo. Galima naudoti ir daugkartines plastikines daiginimo paletes.


Jei dėl specifinių auginimo sąlygų reikia durpių pagrindu pagamintų substratų, rekomenduojame rinktis:

• auginimo terpes, kurių sudėtyje yra kuo mažiau durpių, o substratas pagerintas kitomis medžiagomis (kompostu, biohumusu, smulkinta mediena, spygliuočių žieve, moliu, perlitu ar kt.);

• sertifikuotų gamintojų produkciją, pažymėtą RPP (Atsakingai išgautos durpės / Responsibly Prodused Peat) ženklu. Tarptautinis RPP sertifikatas suteikiamas durpių įmonėms, išgaunančioms durpes tik pažeistose pelkėse, siekiančioms suderinti pelkių apsaugos, greta esančių teritorijų ir durpyno eksploatavimo interesus, dalyvaujančioms pelkių atkūrimo veiklose.

 

     Lankydamiesi Lietuvos gamtos fondo ekspozicijoje renginio svečiai turėjo galimybę ne tik išvysti, bet ir paliesti ar net pauostyti įvairius substratų gamybai tinkamus organinės ir neorganinės kilmės komponentus. Ekspozicijos šeimininkai pasakojo kaip formuojasi durpės, kodėl turime išsaugoti pelkes, kaip lengvai pažeidžiamos šios unikalios ekosistemos ir kaip sudėtinga jas atkurti.

 

Specialiai renginiui išleistą lankstuką galite rasti čia.

 

 Daugiau renginio akimirkų: