Štai jau du mėnesiai, kai Aukštumalos pažintinis takas rekonstruotas ir vėl atviras pelkės lankytojams! 2017 metų gegužę sudegus daliai pažintinio tako aukštapelkę aplankyti galėdavo tik keliautojai, nepabūgę sušlapti kojų.  

 
   Nemuno deltos regioninio parko direkcijos darbuotojai sako, kad Aukštumalos pažintinio tako remonto darbai nebūtų pavykę be pelkės draugų pagalbos.

    Nemuno deltos regioninio parko direkcija praneša, kad ekstremali situacija Šilutės rajone atšaukta ir vėl galima lankytis Aukštumalos pažintiniame take.

    Atmintinė lankytojui – telmologiniuose draustiniuose draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus pažintinius takus). Pelkėje negalima rūkyti (prisiminkite  praėjusių metų gaisrą, kai išdegė dalis pelkės ir pažintinio tako). Lankydamiesi Aukštumalos aukštapelkėje vadovaukitės principu „ką atsinešiau – tą ir išsinešiu“ – nešiukšlinkime. AČIŪ!!!

    Šių metų birželio 14 d. Saugomų teritorijų Nacionaliniame lankytojų centre (Vilniuje)  įvyko seminaras „Pelkininkystė. Tausus pažeistų pelkių naudojimas“.

    Seminaro metu pelkių apsaugos srityje dirbantys ekspertai pristatė pelkininkystės idėją bei jos vystymą Vokietijoje ir kitose šalyse. Renginio dalyviai susipažino su atnaujinta Lietuvos durpynų duomenų baze, galimybių studijos apie pelkininkystei tinkamas potencialias teritorijas Lietuvoje pirmaisiais rezultatais, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų matavimo ypatumais ir kt. idomia informacija.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija informuoja, jog dėl labai didelio gaisrų pavojaus Šilutės rajone Aukštumalos pažintinis takas laikinai uždarytas. Lankytis jame draudžiama. 
Šilutės rajone nustatyta aukščiausia – jau 5-oji gaisringumo kategorija.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija atsiprašo už laikinus nepatogumus.

Nemuno deltos regioninio parko ir laikraščio Šilutės naujienos informacija.

Būkime kantrūs ir palaukime kol aukštapelkė atsikvėps sulaukusi lietaus!

    2018 m. Lietuvos gamtos fondo ir VšĮ Gamtos paveldo fondo specialistai atnaujino Lietuvos durpynų duomenų bazę. Šios bazės duomenimis nustatyta, kad apie 10 % (653 933 ha) šalies teritorijos dengia durpynai (durpė gilesnė kaip 30 cm), iš jų net 67 % (440 tūkst. ha) yra sausinti. Sausinimas sudaro geresnes galimybes durpynų ūkiniam naudojimui, tačiau turi ir neigiamų pasekmių: durpių skaidymąsį ir padidėjusias šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, biolginės įvairovės praradimus, vandens telkinių taršą, durpynų gaisrus ir kt.

     Šiandien, gegužės 22-ąją, 192 pasaulio valstybės, pasirašiusios Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją – svarbiausią tarptautinį susitarimą dėl biologinės įvairovės išsaugojimo – jau 25 kartą mini Tarptautinę biologinės įvairovės dieną.  1995 m.  Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus šį dokumentą Lietuva tapo visateise Biologinės įvairovės konvencijos nare. Visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į vieną iš biologinės įvairovės išsaugojimo aspektų – klimato pokyčių ar žemdirbystės įtaką, invazinių organizmų pavojų, specifinėms ekosistemoms kylančias grėsmes, miškų, pelkių ir kitų vertingų ekosistemų išsaugojimą.

      Atėjančios Pasaulinės Žemės dienos išvakarėse kaimyninės šalies elektroninis tinklaraštis “БАГНА” , skirtas visuomenės gamtosauginiams švietimui (o ypač pelkių apsaugos klausimams nagrinėti) publikavo straipsnį apie profesoriaus K. A. Vėberio monografiją ir Aukštumalos aukštapelkę – НОВАЯ ЖИЗНЬ ПЕРВОЙ В МИРЕ НАУЧНОЙ МОНОГРАФИИ О ВЕРХОВЫХ БОЛОТАХ (“Pirmosios pasaulyje mokslinės monografijos apie aukštapelkes naujasis gyvenimas”).

      Straipsnį rasite adresu:

http://bahna.land/2018/03/19/weber-aukstumala/

      Vasario 7 d.  Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokiniai ir mokytojai paminėjo Pasaulinę pelkių dieną – vyko pamoka-paskaita ,,Pelkių biologinės įvairovės išsaugojimas“. Paskaitą vedė  Lietuvos gamtos fondo gamtos apsaugos ekspertė ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslo darbuotoja  dr. Jūratė Sendžikaitė. Mokiniai praplėtė žinias apie pelkių ekosistemas, jų kilmę ir įvairovę, reikšmę mūsų planetos ir žmogaus gyvenime, svarbą viduramžių Lietuvos istorijoje bei nepelnytai kuklią vietą lietuvių tautosakoje ir literatūroje.

     Pirmąjį vasario šeštadienį  Lietuvos gamtos fondas kartu su Nemuno deltos regioninio parko direkcija pakvietė Nemuno deltos gyventojus ir svečius paminėti pasaulinę pelkių dieną Aukštumalos aukštapelkėje.  7 kilometrų ilgio ir    4 valandų trukmės pažintinis žygis po paslaptingą ir gana šlapią pelkės pasaulį priviliojo daugiau kaip 130 keliautojų.  Pelkės svečius maloniai nustebino Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai, kiekvienam žygeiviui padovanoję pačių rankomis sukūrtus ženkliukus, simboliškai apjungiančius pelkių dienos žygį ir garbingą mūsų valstybės 100-mečio šventę. 

Trumpą video reportažą rasite čia.

 Lauksime Jūsų 2019-ųjų metų žygyje!

      Lietuvos gamtos fondas kartu su Nemuno deltos regioninio parko direkcija Jus kviečia paminėti 47-ąją pasaulinę pelkių dieną, kuri švenčiama nuo 1971 m. vasario 2 d., kai Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Šlapžemių apsaugos konvencija. Š. m. vasario 3 dieną (šeštadienį) 10 val. organizuojamas tradicinis, nuotykių pilnas 7 km ilgio bei 4 valandų trukmės pėsčiųjų žygis po Aukštumalos aukštapelkę.  Dalyvių registracija vyko iki sausio 29 d.  Visi užsiregistravusieji vasario 3 d. 10 val. laukiami Aukštumalos pažintinio tako pradžioje (kelias Nr. 4217 Šilutė–Kintai, LKS koordinatės 332258 6142369). Dalyviams būtina turėti ilgus guminius batus, atsarginį šiltų rūbų (ypač kojinių) komplektą. 

      Papildomos informacijos galite gauti telefonu 8 647 26719 ir rasti Nemuno deltos regioninio parko elektroniniame puslapyje.