DĖMESIO gamtos mylėtojai ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai!

     Vasario 2 dieną, tarptautinės pelkių dienos proga, organizuojame kasmetinį žygį

po Aukštumalos aukštapelkę.

     Norintieji ne tik pasivaikščioti pažintiniu taku, bet ir paklampoti po pelkės gilumas esate laukiami

pažygiuoti kartu su mumis!

     Atvykusieji bus suskirstyti grupelėmis, kurias per pelkę vedžios mūsų gidai. 

     Vasario 2 dieną, 11:30 kviečiame kartu pažymėti Tarptautinę pelkių dieną.

     Žygio metu išvysite palengva atgimstančias sausinimo ir durpių kasybos sunaikintas pelkių buveines, stebėsite, kaip statomos užtūros, kurios padės pelkėje sulaikyti jos atgimimui gyvybiškai reikalingą vandenį, sužinosite, kodėl plyni kirtimai pelkėse yra būtini, išgirsite įdomių pasakojimų apie pelkes iš jas tyrinėjančių ir jų apsauga besirūpinančių specialistų.

     O kad nesušaltumėt surengsime šokinėjimo per griovius varžybas!

    Naujausiame  ekologinio švietimo leidinyje “Ozonas” (54/2018) publikuotas žurnalistės Ilonos Petrovės straipsnis “Pelkės  – Žemės inkstai” (žr. 48–53 psl.), kuriame pasakojama apie pelkes, kaip itin vertingas planetos ekosistemas.  Straipsnyje rasite žinių apie pelkių svarbą klimato kaitos švelninimui, pažeistų pelkių poveikį planetos klimatui, pelkių ekologinį atkūrimą ir iššūkius atsakingam verslui.  Hidrologinių sąlygų atkūrimas svarbus ne tik biologinės įvairovės išsaugojimui, bet ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui bei durpėdaros proceso atnaujinimui pažeistose pelkėse. Viena pirmųjų Lietuvoje tvarkyta Novaraisčio pelkė, jau kurį laiką yra tapusi tikru gervių rojumi. Vandens lygio atkūrimo projektai vykdyti ar tebevykdomi Aukštumalos, Puščios, Girutiškio, Kamanų, Gegužinės, Žuvinto ir kitose Lietuvos pelkėse.

    Štai jau du mėnesiai, kai Aukštumalos pažintinis takas rekonstruotas ir vėl atviras pelkės lankytojams! 2017 metų gegužę sudegus daliai pažintinio tako aukštapelkę aplankyti galėdavo tik keliautojai, nepabūgę sušlapti kojų.  

 
   Nemuno deltos regioninio parko direkcijos darbuotojai sako, kad Aukštumalos pažintinio tako remonto darbai nebūtų pavykę be pelkės draugų pagalbos.

    Nemuno deltos regioninio parko direkcija praneša, kad ekstremali situacija Šilutės rajone atšaukta ir vėl galima lankytis Aukštumalos pažintiniame take.

    Atmintinė lankytojui – telmologiniuose draustiniuose draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus pažintinius takus). Pelkėje negalima rūkyti (prisiminkite  praėjusių metų gaisrą, kai išdegė dalis pelkės ir pažintinio tako). Lankydamiesi Aukštumalos aukštapelkėje vadovaukitės principu „ką atsinešiau – tą ir išsinešiu“ – nešiukšlinkime. AČIŪ!!!

    Šių metų birželio 14 d. Saugomų teritorijų Nacionaliniame lankytojų centre (Vilniuje)  įvyko seminaras „Pelkininkystė. Tausus pažeistų pelkių naudojimas“.

    Seminaro metu pelkių apsaugos srityje dirbantys ekspertai pristatė pelkininkystės idėją bei jos vystymą Vokietijoje ir kitose šalyse. Renginio dalyviai susipažino su atnaujinta Lietuvos durpynų duomenų baze, galimybių studijos apie pelkininkystei tinkamas potencialias teritorijas Lietuvoje pirmaisiais rezultatais, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų matavimo ypatumais ir kt. idomia informacija.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija informuoja, jog dėl labai didelio gaisrų pavojaus Šilutės rajone Aukštumalos pažintinis takas laikinai uždarytas. Lankytis jame draudžiama. 
Šilutės rajone nustatyta aukščiausia – jau 5-oji gaisringumo kategorija.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija atsiprašo už laikinus nepatogumus.

Nemuno deltos regioninio parko ir laikraščio Šilutės naujienos informacija.

Būkime kantrūs ir palaukime kol aukštapelkė atsikvėps sulaukusi lietaus!

    2018 m. Lietuvos gamtos fondo ir VšĮ Gamtos paveldo fondo specialistai atnaujino Lietuvos durpynų duomenų bazę. Šios bazės duomenimis nustatyta, kad apie 10 % (653 933 ha) šalies teritorijos dengia durpynai (durpė gilesnė kaip 30 cm), iš jų net 67 % (440 tūkst. ha) yra sausinti. Sausinimas sudaro geresnes galimybes durpynų ūkiniam naudojimui, tačiau turi ir neigiamų pasekmių: durpių skaidymąsį ir padidėjusias šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, biolginės įvairovės praradimus, vandens telkinių taršą, durpynų gaisrus ir kt.

     Šiandien, gegužės 22-ąją, 192 pasaulio valstybės, pasirašiusios Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją – svarbiausią tarptautinį susitarimą dėl biologinės įvairovės išsaugojimo – jau 25 kartą mini Tarptautinę biologinės įvairovės dieną.  1995 m.  Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus šį dokumentą Lietuva tapo visateise Biologinės įvairovės konvencijos nare. Visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į vieną iš biologinės įvairovės išsaugojimo aspektų – klimato pokyčių ar žemdirbystės įtaką, invazinių organizmų pavojų, specifinėms ekosistemoms kylančias grėsmes, miškų, pelkių ir kitų vertingų ekosistemų išsaugojimą.

      Atėjančios Pasaulinės Žemės dienos išvakarėse kaimyninės šalies elektroninis tinklaraštis “БАГНА” , skirtas visuomenės gamtosauginiams švietimui (o ypač pelkių apsaugos klausimams nagrinėti) publikavo straipsnį apie profesoriaus K. A. Vėberio monografiją ir Aukštumalos aukštapelkę – НОВАЯ ЖИЗНЬ ПЕРВОЙ В МИРЕ НАУЧНОЙ МОНОГРАФИИ О ВЕРХОВЫХ БОЛОТАХ (“Pirmosios pasaulyje mokslinės monografijos apie aukštapelkes naujasis gyvenimas”).

      Straipsnį rasite adresu:

https://bahna.land/ru/bolota/novaya-zhizn-pervoj-v-mire-nauchnoj-monografii-o-verkhovykh-bolotakh