Kviečiame susipažinti su Pelkininkyste

    2018 m. Lietuvos gamtos fondo ir VšĮ Gamtos paveldo fondo specialistai atnaujino Lietuvos durpynų duomenų bazę. Šios bazės duomenimis nustatyta, kad apie 10 % (653 933 ha) šalies teritorijos dengia durpynai (durpė gilesnė kaip 30 cm), iš jų net 67 % (440 tūkst. ha) yra sausinti. Sausinimas sudaro geresnes galimybes durpynų ūkiniam naudojimui, tačiau turi ir neigiamų pasekmių: durpių skaidymąsį ir padidėjusias šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, biolginės įvairovės praradimus, vandens telkinių taršą, durpynų gaisrus ir kt.

 

    Pagal parengtą duomenų bazę 44 % – nusausintų durpynų naudojami miškininkystėje, 38 % – žemės ūkyje, 2 % – durpių gavybai, 5 % tenka nusausintoms, bet ūkio reikmėms nenaudojamoms teritorijoms. Remdamiesi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2014 m. išleistame ŠESD inventorizacijos Priede dėl šlapynių nurodytais emisijų koeficientais galime apskaičiuoti, kad 2017 m. iš žemės ūkiui naudojamų durpynų  išskyrė 7,2 mln. tonų, miškų ūkiui – 1,9 mln. t, durpių gavybai – beveik 1 mln. t, kituose sausintuose plotuose – 0,7 mln. t ŠESD CO2 ekvivalento. Taigi, per metus iš nusausintų durpynų išsiskyrė apie 11 mln. tonų ŠESD, t.y. tai beveik prilygsta šalies energetikos sektoriaus emisijoms. Dėl nesausintiems durpynams (pelkėms) būdingo ŠESD išskyrimo, maksimalus teoriškai įmanomas vidutinis ŠESD sumažinimo potencialas siekia 63 %. Didžiausias galimas potencialas yra durpių gavybos sektoriuje – 96 %, žemės ūkyje – 67 %, mažiausias – miškų ūkyje – 33 %.

 

    Tvariam gamtos išteklių naudojimui svarbu įvertinti nusausintų durpynų teikiamą naudą ir praradimus, atsižvelgiant į jau turimas žinias ir ateities poreikius.  Pelkių atkūrimas, ar kryptingi naudojimo pokyčiai nusausintuose plotuose leistų efektyviai siekti ne tik ŠESD emisijų mažinimo, bet ir paviršinio vandens kokybės gerinimo, biologinės įvairovės apsaugos strateginių tikslų. Durpynų duomenų analizė, kurios rezultatus numatoma pristatyti seminare, sudaro prielaidas pažvelgti į esamą durpynų naudojimą šalyje iš platesnės perspektyvos ir ieškoti jo optimizavimo.

 

    Gamtosaugininkai siūlo pelkininkystę kaip alternatyvą įprastiniam pelkėtų žemių naudojimui. Pelkininkystė (ang. Paludiculture) – tai klimatui palankus natūralių ir atkurtų pelkių ūkinis naudojimas, apimantis vietinių pelkinių augalų produkcijos paruošą, natūralioms pelkių buveinėms būdingo hidrologinio režimo palaikymą ir (ar) atkūrimą, durpėdaros skatinimą, pelkių biologinės įvairovės apsaugą siekiant užtikrinti pelkių ekologinį stabilumą.

 

   Kviečiame dalyvauti seminare „Pelkininkystė. Tausus pažeistų pelkių naudojimas“, kuris vyks š.m. birželio 14 d. Vilniuje, Saugomų teritorijų Nacionaliniame lankytojų centre, Antakalnio g. 25, Vilniuje. Seminaro metu pelkių apsaugos srityje dirbantys Michaelio Zukovo gamtos apsaugos fondo ekspertai pristatys pelkininkystės idėją bei jos vystymą Vokietijoje ir kitose šalyse. Bus pristatyta atnaujinta Lietuvos durpynų duomenų bazė,  galimybių studijos apie pelkininkystei tinkamas  potencialias teritorijas mūsų šalyje pirmieji rezultatai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų matavimo ypatumai. Seminaro metu numatytos diskusijos apie pelkininkystės perspektyvas Lietuvoje: kur ir ką būtų perspektyvu auginti, ar išeksploatuotus durpynus galima rekultivuoti juos pritaikant pelkinių augalų (pvz. kiminų) auginimui, ar tai patrauklu ūkininkams ir žemių naudotojams (savininkams), pvz. žemapelkių naudojimas biomasės auginimui, kokios skatinimo priemonės reikalingos ir pan.

 

Preliminarią programą rasite čia:

Preliminari programa

 

Norinčius dalyvauti seminare  kviečiame  registruotis el. paštu nerijus.z@glis.lt iki 2018 m. birželio 8 d.

Papildomos informacijos Jums suteiks Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Nerijus Zableckis (tel. 8656 20426).