Baigiamajame LIFE programos projekto seminare pristatytos Aukštumalos pelkės atkūrimo veiklos

     Šių metų birželio 1-2 d.  Ventėje įvyko LIFE programos projekto “Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke (LIFE AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/00965) baigiamasis seminaras, sukvietęs daugiau kaip 60 pelkėmis ir gamtos apsauga besidominčių svečių. Svečiai iš Lietuvos, Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Estijos bei Danijos atstovavo valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas, verslo įmones bei mokslo visuomenę.

 

Seminaro metu
J. Sendžikaitės nuotr.

     Pelkių atkūrimo technologijų, apleistų durpynų rekultivavimo bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo praktiniai ir teisiniai klausimai gana išsamiai aptarti prieš tai projekto komandos organizuotų seminarų metu. Renginys buvo skirtas projekto metu įgyvendintų gamtotvarkos darbų rezultatų aptarimui ir demonstravimui, todėl ir žodinių pranešimų skaičius buvo mažesnis.  Atidarymo žodį tardamas Aukštumalos atkūrimo darbų iniciatorius dr. Romas Pakalnis prasitarė, jog šios pelkės tvarkymas nebūtų įmanomas be glaudaus įvairių organizacijų bendradarbiavimo. Ilgametę pelkių atkūrimo patirtį turintis gamtosaugininkas pabrėžė, jog tam,  kad projekte numatyti darbai būtų įgyvendinti prireikė ne tik oficialių projekto partnerių pastangų, bet ir durpių kasybos įmonės UAB Klassmann-Deilmann bei Šilutės miškų urėdijos indėlio ir finansinės paramos.

 

Ž. Sinkevičiaus nuotr.

     Projekto vadovas Nerijus Zableckis seminaro dalyvius trumpai supažindino su projekto tikslais ir uždaviniais bei rodydamas gausybę nuotraukų, schemų ir žemėlapių papasakojo, kaip šiuos siekius pavyko įgyvendinti. Svarbu ir tai, jog atkūrimo darbai Aukštumalos pelkėje sulauks tęstinumo. Pradedamas įgyvendinti naujas  Europos komisijos dalinai finansuojamas LIFE programos projektas “CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose (LIFE PEAT Restore LIFE15 CCM/DE/000138 )”, kurio metu bus atkuriamos net 5 stipriai sausinimo pažeistos pelkės Lietuvoje. Išeksploatuota Aukštumalos durpyno dalis  – vienas iš projekto metu numatytų tvarkyti objektų.

 

J. Sendžikaitės nuotr.

     Norint įsitikinti projekte įgyvendinamų gamtotvarkos darbų efektyvumu, būtina atlikti hidrologinius ir biologinės įvairovės tyrimus. Pristatydami šių tyrimų rezultatus Lietuvos gamtos fondo bei danų nevyriausybinės organizacijos Amphi Consult darbuotojai pateikė išvadas liudijančias projekto sėkmę. Dėl pagerėjusių hidrologinių sąlygų ir padidėjusių atvirų pelkių ploto Aukštumaloje padaugėjo kai kurių retų sejikinių paukščių. Gerąją atkūrimo praktika ir teigiamais rezultatais pasidalino ir Lietuvos ornitologų draugijos atstovai, tais pačiais 2013 metais pradėję   LIFE programos finansuojamą Tyrulių pelkės atkūrimo projektą.

 

E. Ostašenkovo nuotr.

     Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos programai “LIFE” šiais metais sukanka 25 metai. Šia proga Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovė Sigita Alčauskienė pasidalino statistiniais duomenimis kaip ši programa įgyvendinama įvairiose Europos valstybėse bei kokie nauji iššūkiai laukia paraiškas rengiančių organizacijų.

 

     Gausiai susirinkusių svečių po trumpos diskusijos ir pietų laukė išvyką į Aukštumalos pelkę, kurioje seminaro dalyviai turėjo progą išvysti skirtingų tipų (gruntines, palastikinių spraustasienių) užtūras , sumedėjusios augalijos ir beržų atžalų šalinimo plotus bei Aukštumalos skauduliu  tapusį gaisro pažeistą pažintinį taką. Ekskursiją pradėję šiaurinėje pelkės dalyje, renginio dalyviai netruko išvysti gausybę durpinių užtūrų, kurios puikiai patvenkė sovietmečių kasybai paruoštą lauką.  Ko gero nei viena kita atkurta Lietuvos pelkė neaplenktų Aukštumalos šių užtūrų gausa.

 

Ž. Sinkevičiaus nuotr.

     Išvykos metu seminaro dalyviai įsitikino, kad pelkių hidrologinio režimo atkūrimui galima pasitelkti įvairias technologijas. Vietose, kurias sunku pasiekti sunkiąja technika ir įrengti durpinio grunto užtūras,  puikiai veikė plastikinių spraustasienių konstrukcijos. Tvenkiant pelkės pakraščius sausinančius didžiuosius griovius, kuriems būdingi dideli vandens lygio svyravimai reikalingos tvirtos mišraus tipo užtūros su vamzdžiais vandens pertekliui nutekėti. 

 

     Rusnėje (Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centre) vykusioje stendinių pranešimų sesijoje pristatyti Lietuvoje ir užsienyje vykdomi moksliniai pelkių tyrimai, pasidalinta pelkių atkūrimo patirtimi.

 

      Antrąją seminaro dieną renginio svečiai aplankė LIFE programos projekto „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) atkūrimo darbus“ (LIFE12 NAT/LT/001186) vietovę – Tyrulių pelkę (projekto tinklapis – http://www.tyruliai-life.lt). Gamtotvarkos darbus pristatė Lietuvos ornitologų draugijos atstovai.

 

      Seminare pristatytus žodinius pranešimus galite rasti projekto svetainje  http://www.aukstumala.lt/renginiai/

 

 

E. Ostašenkovo. Ž. Sinkevičiaus, J. Sendžikaitės  nuotr.