2022 m. kovo mėnesio pabaigoje VĮ Valstybinė miškų urėdija ir Nemuno deltos regioninio parko atstovai kartu su projekto vykdytojais – VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo ekspertais bei darbų rangovu Rimu Lengvinu apžiūrėjo Aukštumalos telmologinio draustinio pietvakarinėje dalyje (53 ha), nuo pagrindinio pelkės masyvo atskirtos kelio Šilutė–Kintai, įrengtas užtvankas.
Aukštumalos pelkėje įrengti durpių su geomembrana pylimai sulaiko pavasario polaidžio vandenis
PROJEKTAS Aukštumalos aukštapelkės pietvakarinės dalies atkūrimas (2021 m.)
Hidrologinio režimo atkūrimo darbai atlikti 2021 m. gruodžio–2022 m. sausio mėnesiais. Nustatant sausinimo griovių pertvėrimo vietas, priimant pertvarų įrengimo sprendinius, atsižvelgta į vietos sąlygas, atliktų nuodugnių tyrimų ir matavimų rezultatus, patirtį vykdant analogiškus projektus kitose Lietuvos pelkėse, specialistų patarimus ir rekomendacijas.
- parengtas ir patvirtintas Aukštumalos telmologinio draustinio pietvakarinės dalies hidrologinio režimo atkūrimo supaprastintas projektas;
- atlikti biologinės įvairovės tyrimai, įrengta hidrologinio monitoringo sistema – atkuriamos pelkės centrinėje dalyje greta sausinamųjų griovių įrengti du vandens lygio stebėjimo šulinėliai su automatiniais duomenų registruotuvais (logeriais);
- įgyvendintos hidrologinio režimo atkūrimo veiklos:
- suformuoti trys durpių su geomembrana pylimai (bendras ilgis – 130 m), skirti pertverti atkuriamos teritorijos centre dėl sausinimo griovių poveikio suslūgusios išsausėjusios durpės susiformavusį negilų slėnio pavidalo pažemėjimą;
- įrengtos 197-nios vietinio grunto (durpių) ir 45-ios OSB (orientuotų skiedrų) plokščių, sutvirtintų vietos grunto (durpių) pylimais, užtūros.
Gamtotvarkos darbai skirti sausinimo pažeistos pelkių ekosistemos atkūrimui, gamtinių buveinių ekologinės būklės pagerinimui ir klimato kaitos švelninimui. Nepaisant ilgamečio sausinimo čia aptinkamos dviejų tipų Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinės – 7110 *Aktyvios aukštapelkės ir 7120 Degradavusios aukštapelkės, o 2021 m. tyrimų metu inventorizuotos dvi naujos itin reto Lietuvoje augalo – tyrulinės erikos (VU kategorija) augavietės.
Pasiektas rezultatas – vandenį sulaikančiomis užtūromis hidrologinis režimas pagerintas 30 ha plote, kuriame sudarytos sąlygos kaupti ir kaip įmanoma ilgiau pelkėje išlaikyti lietaus ir sniego tirpsmo vandenis. Tai leidžia tikėtis, kad susiformavus pelkių ekosistemai palankiam hidrologiniam režimui pagerės ne tik EB svarbos buveinių ir saugomų rūšių populiacijų būklė, bet ir sumažės ŠESD emisijos.
PROJEKTO PARTNERIAI
Greifsvaldo pelkių centras (Vokietija)
Michaelio Zukovo gamtos apsaugos fondas (Vokietija)
VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas informacija
Daugiau informacijos rasite čia.
Jūratės Serndžikaitės, Nerijaus Zableckio ir Leono Jarašiaus nuotraukos
