Atkūrimas

aukstumalos veiksmu zemelapis

Gamtotvarkos plano parengimas

Aukštumalės telmologinio draustinio atkūrimo ir priežiūros priemonės bus numatytos gamtotvarkos plane. Didžioji šių priemonių dalis bus įgyvendinta vykdant projektą, tolimesnį šių darbų įgyvendinimą užtikrins Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

Gamtotvarkos planą rengia VšĮ Gamtos paveldo fondas. Numatomas plano patvirtinimas – 2015 metai.

Griovių tvenkimas

Pelkę ir jos pakraščius pradėta sausinti dar XIX amžiaus pabaigoje, kuomet aplink Aukštumalę pradėjo kurtis pelkininkų kaimų kolonijos ir 1882 įsteigtas Traksėdžiu durpių fabriką. Tačiau didžiausią žalą pelkė patyrė sovietmečiu, kuomet 2/3 jos teritorijos buvo paversta durpių kasybos laukais, o pelkę juosęs lagas – magistraliniu kanalu. Šiuo metu išlikusi neeksploatuota Aukštumalės pelkės dalis turi saugomos teritorijos statusą, tačiau joje vis dar veikia senųjų griovių tinklas, kurio bendras ilgis yra maždaug 150 km. Sausindami pelkę jie sukelia viršutinio durpių klodo mineralizaciją taip paspartindami tipingų pelkinių bendrijų užaugimą medžiais ir krūmokšniais.

Atlikus pirminę hidrologinę Aukštumalės pelkės studiją nustatyta, kad pelkę sausinančius griovius galima skirstyti tris grupes: magistralinius, surenkamuosius  ir barelinius (sausinamuosius). 5-10 m pločio ir 1.5-2.5 m gylio magistraliniais grioviais vanduo iš surenkamųjų kanalų patenka į pumpavimo stotis. Šių griovių tvenkimas reikalauja sudėtingesnės užtvankų konstrukcijos, kuri reikalui esant gali būti papildyta ir vamzdžiu skirtu vandens pertekliui nutekėti.

 Surenkamieji grioviai yra 1.5 m pločio ir iki 1.5 m gylio. Juos daugiausiainumatoma tvenkti įrengiant plastikinių spraustlenčių užtūras. Bareliniai (sausinamieji) grioviai draustinyje iškasti kas 20-30 m. Šiais siaurais (iki 1 m pločio) grioviais vanduo suteka į surenkamųjų griovių tinklą. Juos numatoma tvenkti naudojant tiek plastikines užtūras, tiek paprastesnes – durpines.

 Projekto metu numatyta parengti supaprastintą hidrologinio režimo atkūrimo projektą, pagal kurį draustinyje bus tvenkiami grioviai. Pagal VšĮ Gamtos paveldo fondas parengtą projektą, numatyta patvenkti apie 10 km magistralinių ir virš 80 km sausinimo griovių pastatant virš  1000 gruntinių ir plastikinių spraustlenčių pertvarų.

Šiuo metu Aukštumalės kanalus ir griovius jau patvenkė virš 450 plastikinių ir 300 durpinių užtūrų.DSC02073

Sumedėjusios augmenijos kirtimas

Dėl sausinimo poveikio Aukštumalos aukštapelkė gana smarkiai apaugusi mišku, ypač jos rytinė dalis. Todėl projekto metu numatyta plynai iškirsti 100 ha sumedėjusios augmenijos, taip sustabdant pelkės degradaciją ir vandens garinimą. Iškirstose vietose bus pastatytos pertvaros ir pakeltas vandens lygis. Esant poreikiui numatomi atžalų kirtiami. Miško kirtimai derinami su VĮ Šilutės miškų urėdija.Degradavusios aukštapelkės. J. Sendžikaitė nuotr.DSC04874

Šiuo metu biologinės įvairovės palaikymo kirtimai jau baigiami, iškirstas plotas – 20 ha mišku apaugusios pelkės. Papildomai iškirsta beržų atžalų 50 ha plote, kurį 2011 metais nuniokojo gaisras.

Visos vykdomos pelkės atkūrimo priemonės vykdomos, pagal patvirtintą Aukštumalos gamtotvarkos planą.

IMG_0645

0.91.142