Atkurdami sausinimo ir durpių kasybos pažeistas aukštapelkes Lietuvoje švelniname klimato kaitą

Lietuvos gamtos fondas kartu su pelkių atkūrimo ekspertais iš Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos vykdo Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos paprogramės projektą „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumoje“ (LIFE PEAT RESTORE, LIFE15 CCM/DE/000138; 2016–2021 m.), skirtą švelninti klimato kaitą bei saugoti biologinę įvairovę.

Projekto metu Lietuvoje atkuriamos Amalvos (Marijampolės r.), Sacharos (Rokiškio r.) ir Pūsčios (Zarasų r.) pelkės bei įrengtas eksperimentinis kiminų ir kitų aukštapelkinių augalų įkurdinimo laukas vis dar veikiančiame Aukštumalos durpyne (Šilutės r.). Tikimės, kad iki metų pabaigos pavyks patvenkti sausinamuosius griovius ir Plikšių pelkėje (Mažeikių r.).

 

Visos atkuriamos pelkės Lietuvoje yra labiausiai žmogaus ūkinės veiklos (sausinimo bei durpių kasybos) pažeistos gamtinės teritorijos, palyginus su pelkėmis, atkuriamomis kitose projekto partnerių šalyse (išskyrus Lenkiją). Dėl šios priežasties minimalių gamtotvarkos priemonių čia taikyti jau neužteko.

 

Rugsėjo 12–14 dienomis mūsų šalyje lankėsi Europos Sąjungos LIFE programos finansuojamų projektų monitoringo (NEEMO) ekspertas dr. Jan Sliva ir tarptautinio projekto LIFE Peat Restore partneriai – Gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo sąjungos (NABU), Lenkijos gamtininkų klubo (Klub Przyrodników), Latvijos ir Talino universitetų atstovai. Vizito Lietuvoje metu buvo aplankytos visos keturios projekto vietovės, kuriose jau įgyvendintos visos numatytos gamtotvarkos priemonės, skirtos atkuriamų pelkių ekologinių sąlygų pagerinimui, o tuo pačiu klimato kaitos švelninimui bei biologinės įvairovės apsaugai. Projekto teritorijose atliktas sumedėjusios augalijos šalinimas (retinimas, atžalų, technologiniai bei biologinės įvairovės kirtimai) bei sausinimo griovių tvenkimas, įrengiant įvairių konstrukcijų užtūras, skirtas lietaus ir sniego tirpsmo vandens sulaikymui atkuriamose pelkėse.

 

Kartu su kolegomis pasidžiaugta sėkmės istorijomis, aptarti iškilę iššūkiai ir optimaliausių sprendimų paieškos. Greičiausiai į įgyvendintas gamtotvarkos veiklas (ypač tvenkimus) reaguoja pakilęs pelkės vandens lygis, kuris palaipsniui prisideda prie tipingos pelkėms augalinės dangos formavimosi. Susiformavę nauji vandens telkiniai (vandens kupini sausinimo grioviai) net ir sausomis vasaromis tampa puikia buveine varliagyviams ir kai kurių rūšių vabzdžiams veistis, o ką jau kalbėti apie labiausiai drėgmę mėgstančius kiminus, suskumbančius pasinaudoti grioviuose sukrautų kirtimo atliekų (pvz., šakų) kaimynyste. Po kirtimų ar sumedėjusios augalijos retinimo atsivėrusias erdves lanko ir atvirų pelkių paukščiai.

 

Tokioms stipriai žmogaus pažeistoms pelkėms atsigauti reikės dar ne vieno dešimtmečio, bet atlikti gamtotvarkos darbai, sugrąžinę joms gyvybiškai reikalingą vandenį, yra tarsi donoro dovana dėl nepalankių aplinkybių daug kraujo praradusiam ligoniui. Mūsų atveju „ligonio“ ateitį nulems ne tik gamtiniai veiksniai (ypač meteorologinės sąlygos), bet ir greta gyvenančio žmogaus požiūris į pelkes: tik naudoti ar tausoti ir saugoti.

 

Tik natūralios ir atkurtos (t. y. jau pasveikusios) pelkės gali pradžiuginti mus gamtos gėrybėmis, praskaidrinti dieną išskirtiniu grožiu ir kvapais, valyti vandenį ir net orą… O ką jau bekalbėti apie dabar vis aktualesniu tampantį klimato kaitos pristabdymą. Tik natūralios ir atkurtos gyvybingos pelkės gali būti ilgametėmis ir patikimomis organinėmis anglies saugyklomis. Jose fotosintezės metu sukaupta organinė anglis durpių pavidalu bus saugoma dar ne vieną tūkstantmetį. Štai dėl ko pelkės yra vienos iš svarbiausių ekosistemų, reikšmingai prisidedančių prie mūsų klimato išsaugojimo.

 

Pasitelkus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų iš pažeistų bei atkuriamų pelkių vertinimo metodą (GEST) nustatytas projekto LIFE Peat Restore poveikis klimato kaitos švelninimui. Lietuvoje atkūrus apie 400 ha sausinimo pažeistų durpynų, per artimiausius 30 metų ŠESD emisijos iš jų sumažės 70 % (nuo 7640 t iki 2310 t CO2 ekvivalento per metus).

 

Ilgainiui atsikuriančios Lietuvos pelkės ir vėl kaups organinę anglį, t. y. tausos mūsų klimatą ir saugos mūsų gyvenamąją aplinką.

 

Projekto LIFE Peat Restore informacija.

 

Jūratės Sendžikaitės nuotraukos